INICIATYVOS MININT LIETUVOS TŪKSTANTMETĮ
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos
pirmininkas kviečia
Lietuvos tūkstantmečio programoje neįtrauktas valstybės, apskričių
ir savivaldybių institucijas, seniūnijas bei visuomenines
organizacijas rengti ir vykdyti Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo
savas programas, aktyviai dalyvauti apskričių ir savivaldybių
parengtuose projektuose, kad Lietuvos tūkstantmetis taptų visos
tautos ir valstybės patriotizmo bei pilietiškumo išraiška.
Lietuvos tūkstantmečio programa atvira visų Lietuvos piliečių,
visuomeninių ir valstybės institucijų, religinių bendruomenių ir
bendrijų, tarptautinių bendrijų pasiūlytoms Lietuvos tūkstantmečio
minėjimo idėjoms. Vienas iš Programos principų yra valstybiškumas:
ji įgyvendinama ne tik atskiriems projektams skiriant biudžeto asignavimus, bet ir
bendromis įvairių valstybės ir visuomeninių institucijų pastangomis
ir lėšomis.
VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ INICIATYVOS
Lietuvos Respublikos Kultūros
ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir
mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų
ministerija
Tautinių mažumų ir
išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Valstybinis turizmo
departamentas prie Ūkio ministerijos
LIETUVOS PAŠTAS:
Pašto ženklai LIETUVAI - 1000 METŲ [2001;
2002;
2003;
2004;
2005,
2006,
2007,
2008 ]
Lietuvos bankas leidžia progines monetas:
http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_tukstantmeciui1.html
http://www.lb.lt/news/pg.dll?f=1&did=1698&lng=LT
http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_tukstantmeciui2.html
SAVIVALDYBIŲ INICIATYVOS
SAVIVALDYBIŲ LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS:
Savivaldybių programų
suvestinė
Vilniaus rajono savivaldybės
programa
Marijampolės savivaldybėS
ADMINISTRACIJOS VIEŠŲJŲ
RYŠIŲ TARNYBA
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2009-03-31
Marijampoliečiai
laišku perdavė ateities kartoms užduotį saugoti gimtąją kalbą
 Vakar,
kovo 30 d., Marijampolės miesto centrinėje J. Basanavičiaus aikštėje
į statomo paminklo Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui
paminėti pamatus buvo įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms.
Laišku ainiams primenamas protėvių triūsas ginant tautiškumą ir
kalbą ir prašoma saugoti gimtąjį žodį, kaip tautos išlikimo
pagrindą, ir ateityje. Be Seimo nario Algio Rimo, skulptoriaus
Kęstučio Balčiūno, Savivaldybės mero Vidmanto Brazio ir kitų
Savivaldybės tarybos narių parašų ant laiško mielai įsiamžino ir
eiliniai marijampoliečiai. Metalinė kapsulė su laišku įleista į
paminklo pamatus, ant kurių kaip tik šią dieną buvo užkeltas
pirmasis paminklo pjedestalo granito blokas. Statinio pamatus liejo
viešąjį pirkimą laimėjusi firma UAB Statybos ritmas.
 Paminklą
planuojama baigti statyti ir atidengti vasaros viduryje. Šis
originalus marijampoliečio skulptoriaus K. Balčiūno kūrinys bus
pastatytas ant keturkampio granitinio pagrindo, kurio į visas
keturias pasaulio šalis nukreipti kampai - tarsi keturių Lietuvos
etninių regionų simbolis. Kolonos pagrindą puoš iškaltos figūros ir
rašmenys, atspindintys mūsų rašto raidą. Į viršų kylanti spiralės
formos granito kolona simbolizuos sunkų tautos veržimąsi į išlikimą.
Ant kolonos viršaus iškils veržlus plieno raitelis-karys su ietimi
rankoje ant jauno eiklaus žirgo. Paminklo vertė apie 2,5 mln.
litų. 19 m aukščio kūrinys iškaltas iš aukštos kokybės rausvo
granito, kuris parvežtas pagal užsakymą iš Kinijos, žirgas su
raiteliu nerūdijančio plieno. Statinio gamybą finansiškai rėmė ir
remia Marijampolės savivaldybė, prisidėjo Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, dalį trūkstamų lėšų galbūt suaukos privatūs rėmėjai,
firmos ir organizacijos. Tikimasi, kad paminklas aikštėje bus
vertingas ne tik kaip senosios kultūros išsaugojimo simbolis, bet
skatins miesto bendruomenę tobulėti dvasiškai. Marijampolės centrinė
aikštė ilgus dešimtmečius buvo likusi be akcento, kadangi anais
laikais nebuvo spėta pastatyti didžiojo vado paminklo.
Idėja paminklu
Sūduvos sostinės centre įprasminti šio krašto ir visų lietuvių
indėlį į gimtosios kalbos, kultūros ir tautiškumo išsaugojimą
iniciatyvių marijampoliečių galvose gimė pačioje nepriklausomybės
atgavimo pradžioje. Padėti šį sumanymą realizuoti ėmėsi Seimo narys
socialdemokratas Algis Rimas, įrašęs tokią užduotį į savo rinkimų
programą.
Marijampolėje
gyvenantis skulptorius K. Balčiūnas yra žinomas menininkas Lietuvoje
ir užsienyje. Iš svarbesnių jo darbų paminėtinas memorialas Lietuvos
Respublikos Prezidentui Kaziui Griniui Maumedžių giraitėje
dabartinės Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, paminklas
blaivybės sąjūdžio pradininkui Motiejui Valančiui Kretingos rajone,
Šv. Jurgio skulptūra ant vieno iš istorinių pastatų sostinės
Gedimino prospekte.
Visiems,
pageidaujantiems prisidėti pinigais prie statomo paminklo, primename
Marijampolės savivaldybės administracijos atidarytą atsiskaitomąją
sąskaitą LT68 7044 0600 0666 9855 AB SEB banke paminklo
Tautai, Kalbai, Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti rėmėjų
lėšoms kaupti. Skulptoriaus siūlymu kiekvieno bent tūkstančiu litų
parėmusio rėmėjo vardas bus iškaltas ant paminklo pjedestalo.
Aurelija
Baniulaitienė, Viešųjų ryšių tarnybos vedėja
Daugiau
informacijos: www.marijampole.lt;
www.sculptbalkes.com
Žanetos
Stasevičienės nuotraukos.
Lietuvos vardo tūkstantmečio stipendijos geriausiems 2007-2008 m.
Vilniaus rajono abiturientams
Rugsėjo 24 d. vykęs Savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo nuo
Lietuvos vardo tūkstantmečio stipendijų skyrimo geriausiems rajono
abiturientams. Stipendijos buvo paskirtos iš socialinės apsaugos,
kultūros ir švietimo rėmimo fondo ir įteiktos geriausiai
išlaikiusiems 2007-2008 m. valstybinį egzaminą Vilniaus rajono
moksleiviams: Po 1000 Lt:
Agnei Laptikaitei, Lavoriškių vidurinė mokykla;
Alinai Karpovič, Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla.
Po 500 Lt: Viktorijai Šimulynaitei,
Pagirių gimnazija; Tatjanai Krajevai,
Pagirių gimnazija; Austėjai Vilkišiūtei,
Pagirių gimnazija; Vaidai Tamelaitytei,
Pagirių gimnazija; Ilonai Krylovič,
Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija.
VISUOMENĖS INICIATYVOS
(Žinias pateikė projektų vykdytojai)
Mieli Vilniečiai ir Vilniaus svečiai,
Šįmet Lietuvai nepaprasti metai. Vilnius
paskelbtas Europos sostine, minimas Lietuvos vardo paminėjimo
tūkstantmetis. Tai lyg ženklas mums visiems būtent šiais
išskirtiniais metais dar labiau pasidomėti savo tautos praeitimi ir
prisidėti kuriant visų mūsų dabartį.
Netoli Aušros Vartų koplyčios mus pasitinka
Bazilijonų vienuolyno vartai. Dar 1514 metais pastatyta Šv.
Trejybės bažnyčia - tai unikalus bizantiško ir gotikos-renesanso
architektūros paminklas, kartu su sostinės senamiesčiu įtrauktas į
UNESCO kultūrinio paveldo sąrašus.
Šiais jubiliejų ir švenčių metais Šv. Trejybės
bažnyčios būklė yra avarinė viduje griūva supuvę pastoliai - taip
ir nepradėjus vykdyti restauravimo darbų. Skyla koplyčios sienos,
griūva bokšteliai. Kyla realus pavojus prarasti dalį mūsų kultūros -
mums giminingos Rytų apeigų katalikų (unitų) gimimo ir atgimimo
centrą. Virš 200 metų jie Vilniaus mieste užėmė pusę burmistrų ir
tarėjų suolų miesto magistrate. Unitai Vilniuje steigė mokyklas
(tame tarpe aukštąją), jiems priklausė viena reikšmingiausių
spaustuvių Vilniuje. Pirmasis unitų šventasis Juozapatas Kuncevičius
didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje, bazilijonų vienuolyne.
Taigi, mieli vilniečiai ir Vilniaus svečiai,
Šių Jubiliejinių metų balandžio 13 d. maloniai
kviečiame Jus dalyvauti labdaringoje akcijoje: aplankyti Šv.
Trejybės bažnyčią, Bazilijonų vienuolyną, varpinę, požemius, M.K.
Čiurlionio meno mokyklos vaikų piešinių parodą, paklausyti
choralinės muzikos.
Ekskursijos metu surinktos lėšos bus skiriamos
Šv. Trejybės bažnyčios remonto darbams.
Ekskursijos pradžia:
Balandžio 13 d. 15.00 val.
Maršrutas: Bazilijonų Vartai, šv. Trejybės bažnyčia, varpinė,
vienuolynas, požemiai, A.Mickevičiaus cėlė-muziejus.
Trukmė: 1 val 15 min
Kaina: apie 20 lt
 
ĄŽUOLYNAI
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI
Lietuvos tūkstantmečio ąžuolų parkai Lietuvos
miškininkų sąjungos
Jaunųjų miško bičiulių sambūrio iniciatyva buvo
pradėti sodinti dar 1998-aisiais. Jie žaliuos kiekvienoje
apskrityje. Dešimtasis ąžuolų parkas planuojamas
pasodinti 2008 m. Panevėžio apskrityje.
Sodinant jubiliejinius parkus jauniesiems miško bičiuliams talkina
kitų visuomeninių organizacijų atstovai, bendruomenių nariai.
Daugiau apie ąžuolynus Lietuvos
tūkstantmečiui
2008 m. balandžio 18 d. Panevėžio
apskrities jaunieji miško bičiuliai ir bendraminčiai iš visos
Lietuvos, Ramygaloje (Panevėžio
r.), prie automagistralės Via Baltica, sodino tūkstančio ąžuolų
parką Lietuvos vardo tūkstantmečiui įprasminti. Šiuos miško draugus
globoja Biržų, Kupiškio, Panevėžio ir Rokiškio miškų urėdijos.
Europos lengvosios atletikos čempionatas
2009 m. Kaune vyks Europos lengvosios atletikos čempionatas.
Jame dalyvaus apie 2000 dalyvių ir svečių iš visų Europos valstybių.
Tūkstantmečio lenktynės svarbiausias egzaminas
Omnitel 1000 km. lenktynės, pagrįstai
tituluojamos kaip didžiausios ir prestižiškiausios automobilių
žiedinės lenktynės Baltijos šalyse, 2009 metais Palangoje bus
rengiamos liepos 15-18 dienomis.
http://www.promosportas.lt/lt/lenktynes/
PILIEČIŲ JUDĖJIMO Talka Tėviškei projektas
prof. S.J. Marčiukaičio parengtas
kreipimasis
SKINDERIŠKIO PARKAS LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI
Skinderiškio
parkas unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kampelis, o
dendrologiniu požiūriu vienas didžiausių ir turtingiausių naujųjų
Lietuvos parkų. Parko rėmėjai, puoselėtojai ir įkūrėjai siekia
jį pavadinti Lietuvos tūkstantmečio parku.
Skinderiškis, Krakių sen. Kėdainių r.
Nuotr. iš knygos Skinderiškio dendroparkas. Kaunas,2006.
LAIVO VYTINĖ PROTOTIPO STATYBA
VšĮ Šėlos parkas ir VšĮ Baltų amatai Lietuvos
tūkstantmečio minėjimui sumanė Trakuose, Galvės ežero pakrantėje,
pastatyti Lietuvos valstybės vandens transporto srityje XVI-XIX
amžiuose svarbų vaidmenį suvaidinusio prekybinio laivo vytinė
prototipą, kuris tarnautų muziejinėms - prekybinėms reikmėms.
Lietuvos
vardo 1000-mečiui
Terra Jatwezenorum
jotvingiškas vakaras populiari mokslinė konferencija
http://www.ausra.pl/0812/aktualijos.html
Lietuvos speleologų klubas
AENIGMA
prisideda prie Lietuvos vardo
tūkstantmečio minėjimo, ir 2009 metų vasarą organizuoja ekspediciją
Gilyn į Žemės centrą.
Ekspedicijos tikslas yra pasiekti urvo
Kruberio-Voronja dugną ir taip įamžinti Lietuvos vardą. Urve, 2150m
gylyje, sifone (apsemtoje urvo dalyje) Du kapitonai pritvirtinsime
Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo ženklą.
ASMENŲ INICIATYVOS
(Žinias pateikė projektų vykdytojai)
Dar viena istorinė
kelionė jachta skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui
Rugpjūčio 15 d.
Kroatijoje startuos žygis jachta Gold of Lithuania.
Donatas Juškus su savo komanda tęs tūkstantmečio mintį.
Kelionė užtruks apie pusantro mėnesio. Tikslas apiplaukti
aplink Viduržemio jūrą, atkartojant
Mikalojaus Kristupo Našlaitėlio kelionės į Šventąją žemę maršrutą.
Prof. A. Bumblauskas parašė istorinį šios
kelionės pagrindimą. Įgula plauks išnuomota 2004 m. pagaminta jachta
Sun Odyssey. Kitais metais planuojamas antras kelionės etapas-per
Ispaniją, Portugaliją, Pietų Prancūziją į Maroką.
KALNŲ ŽYGIS
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI
Stasys Venskus sumanė kalnų žygį, kurio tikslas - per 700 dienų
įkopti į 9 pasaulio kalnų viršukalnes. Aukščiausia Europos
viršukalnė - Elbrusas (5642 m) jau įveikta. Joje 5 savanorių grupė
su S. Venskumi priešakyje 2007 m. rugpjūčio 9 dieną paliko kapsulę
su Lietuvos tūkstantmečio ženklu.
2007 m. rugsėjo 20 - 26 d. Tanzanijoje įkopta į aukščiausią Afrikos
kalną - Kilimandžarą (5895 m).
2007 m. rugsėjo 28 - spalio 3 dienomis Kenijoje atliktas žygis į
antrąjį pagal aukštį Afrikos kalną - Mount Kenya (5200 m).
2008 m. kovo 8-24 dienomis Stasys Venskus kopė Andų kalnais.
Lietuvos tūkstantmečio ženklas paliktas Aconcagua viršukalnėje (6962
m). Aklimatizacijos periodu buvo įkopta į
tris viršukalnes, pasitaikiusias žygio
kelyje (arba esančias netoli to kelio), būtent:
- kovo 14 d. - Catedral (Katedra) - 5254 m (joje paliktas
ženklas su Vilniaus herbu);
- kovo 18 d. - Corno (Ragas) - 5400 m (paliktas ženklas su
Kernavės ženklu);
- kovo 19 d. - Manso (Klusnioji) - 5434 m. (paliktas ženklas
su
Trakų herbu);
Kalnai - gyvenimo būdas
2008 m. rugpjūčio 5 - 10 dienomis atliktas žygis į
aukščiausią Alpių viršukalnę Mont - Blanc (Monblanas) 4810 m.
Prancūzijos Alpėse
Stasio Venskaus žygiai Lietuvos tūkstantmečiui
KNYGA Lietuvai 1000 metų
Vilius Užtupas 2001 m. sudarė ir išleido mažiausią lietuvišką
knygą
Lietuvai 1000 metų 9,6x9,2 mm dydžio 4,4 mm storio, 64 puslapių.
Tiražas 50 egz.
Prieš tūkstantį metų Lietuvos vardą į istoriją ir pasaulio
žemėlapius įrašė nedidelis epizodas, kurį užfiksavo svetimi
istorikai. Šiandien Lietuvos istoriją
kuriame patys ir jos vardą garsiname savomis rankomis, savo darbais,
siekiais ir laimėjimais. Kokiomis mintimis, kokiomis viltimis
Lietuvos žmonės pasitinka antrąjį savo istorijos tūkstantmetį?
Projektas Kas yra kas Lietuvoje siekia įamžinti šį
iškilmingą momentą ir išsaugoti jį ateities kartoms.
Auksinis tūkstantmečio leidimas tai Lietuvos fotografija jai
žengiant per tūkstantmečių slenkstį. Siekiame, kad kaip nuotrauka
šeimos albume, kiekvienai naujai lietuvių kartai ji primintų, iš kur
atėjome, koks garbingas kelias nueitas, ir kiek perspektyvų atveria
kiekviena nauja diena.
Antrojo tūkstantmečio istorija pradedama rašyti šiandien!
Lietuvos tūkstantmečio
monografijų serija
Lietuvos valsčiai
Versmė
- vienos knygų serijos leidykla - nuo 1994 m. rengia ir leidžia
daugiatomę lokalinių monografijų seriją Lietuvos valsčiai.
Dvi didžiosios
Lietuvos valstybingumą simbolizuojančios sukaktys Lietuvos vardo
pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantmetis (2009) ir Lietuvos
karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osios metinės (2003) yra
tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl visos serijos knygos
dedikuojamos Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos tarptautinio
pripažinimo 750 metų jubiliejui ir buvusių valsčių centrų miestelių
sukaktims.
LTMD
puslapyje INICIATYVOS skelbia projektų vykdytojų pateiktas žinias
|
