|
|
ASMENŲ INICIATYVOS
(Žinias pateikė projektų vykdytojai)
Tu gali sukurti knygą
Lietuvos vardo tūkstantmečio proga Sigutė Chlebinskaitė su kūrybine
darbo grupe Koncepto Kaimo globotiniams surengė edukacinį renginį -
"Tu gali sukurti knygą". Anot Sigutės,
studijos idėja kilo grįžus po studijų Čekijoje, kur Prahos Taikomojo
meno akademijoje (VŠUP) studijavo knygos meną.
Ją
džiugino, kad į knygos įrišimo paskaitas dėstytojas J. Hybnerâ'as
atsivesdavo savo mažamečius vaikus, kurie per keletą užsiėmimų
įgusdavo įrišti knygą taip pat puikiai kaip ir studentai. Todėl kilo
mintis ir Lietuvos vaikus supažindinti su knygos pasauliu, kad jie
suprastų, jog knygelė turėtų būti nuolatinė jų gyvenimo palydovė.
Sigutė pasakojo, jog pati, susirgusi knygos įrišimo malonumu, norėjo
šia nuotaika pasidalinti su kitais: kviesti pajusti džiaugsmą
kuriant knygą, kartu supažindinti su knygos istorijos raida,
parodyti tai iš arti. Lietuvoje nėra knygų muziejaus, todėl tokia
edukacinė programa yra labai reikalinga. Knygų kūrimas, kaip ir jų
skaitymas, užburia ir nebesupranti, kada tai yra darbas, o kada
tiesiog gyvenimo būdas.
Koncepto Kaimo, Gilučių sen., auklėtiniai buvo sužavėti knygų
gamybos technika. Kiekvienas bandė
parašyti savo vardą Brailio raštu.
Kruopščiai vedžiojo teptuką bandydami parašyti Japoniškos abėcėlės
raidę. "Visos Lietuvos Vaikai"- organizacijos
įkūrėja bei valdybos pirmininkė Elena Kubilienė, 20-ties metų
veiklos bei gyvavimo proga, pasveikino svečius, pasidžiaugė jų
entuziazmu.
Ši edukacinė studija,
kurią remia LR kultūros ministerija, keliauja po
visus Lietuvs regijonus.
Foto-Edmundo Atkočiūno
Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmečiui - skulptūra Europos parke
 Skulptorius bei
unikalaus Europos parko įkūrėjas Gintaras Karosas sukūrė paminklą Lietuvos
vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Monumento
pavadinimas - ŽENKLAS.
Plačiau
Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmečiui - kelionė apie vytautinę Lietuvą
Lietuvos tūkstantmečio
minėjimo direkcijos direktorius Gediminas Ilgūnas su kitais
keliautojais iš Lietuvos išvykstą į žygį automobiliais-apie
vytautinę Lietuvą! Entuziastams teks
nuvažiuoti apiepenkis tūkstančius kilometrų.
Gediminas Ilgūnas
VYTAUTINĖS LIETUVOS PARIBIAIS
 Grupė Lietuvos keliautojų rugpjūčio mėnesį išvyksta į žygį
automobiliais ,,Aplink vytautinę Lietuvą. Žygio metu bus nuvažiuota
per penkis tūkstančius kilometrų.
Gyvename
nepriklausomoje valstybėje. Tačiau Lietuvoje nėra, kaip kitose
Europos valstybėse, tautos tradicijų lankyti istorines vietas,
minėti iškilias istorines datas ne tik valstybinėmis priemonėmis,
bet ir žmonių asmenine iniciatyva. Mūsų istorinė atmintis kol kas
netapo visuotiniu reiškiniu. Laisvė, nepriklausomybė ir demokratija,
atrodo, savaime esančios, tarsi už jas nereikėjo kovoti, nereikia jų
puoselėti. Todėl trūksta priemonių, skatinančių pažinimą ir
žadinančių istorinę atmintį. 2009 m. Lietuva mini savo tūkstantmetį, kuriame ypač ryškus
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikotarpis. Lietuvos
Didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo metais LDK ribos šiaurėje buvo
netoli Maskvos, o pietuose siekė Juodąją jūrą. Šias ribas matome
istorijos vadovėliuose spausdinamuose žemėlapiuose, tačiau, atrodo,
niekas nemėgino šias LDK ribas aplankyti, atlikti žygį LDK pasieniu.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimas skatina tai padaryti
Automobilių žygio vytautinės Lietuvos paribiais tikslas plėsti
pažinimo ribas, ugdyti istorinę atmintį, tautinę savimonę. Žygyje jo
dalyviai betarpiškai susipažins su buvusios mūsų didžiosios
valstybės paribių istorijos ir kultūros paminklais. Tiesa, Lietuvos
Didžioji kunigaikštystė laikytina lietuviška vien dėl to, kad ją
sukūrė lietuvių kilmės dinastija Gediminaičiai, kurie pradžioje,
matyt, kalbėjo lietuviškai, bet vėliau pradėjo vartoti rusėnų kalbą.
Ypatingai tas pasakytina apie tuos Gediminaičius, kurie valdė
rytines teritorijas Smolenską, Polocką ir t.t. Tačiau LDK
paribiuose tebėra istorijos ir kultūros paminklų, menančių
Gediminaičių laikus. Žygis kaip tik leis giliau ir artimiau
susipažinti su šiais paminklais. Būtina pabrėžti, kad šis žygis nesiekia Lietuvos Respublikos
tapatinti su buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės
teritorija. Antai Talino universiteto rektorius, žymus estų poetas,
filosofas bei visuomenes veikėjas Reinas Raudas, sako, kad lietuviai
dažnai elgiasi taip, tarsi jų valstybė Lietuva būtų ne mažytė šalis
Baltijos jūros pakrantėje, o galinga kunigaikštystė, nusidriekusi
nuo jūros iki jūros. "Valstybę ir valstybingumą galima
suprasti skirtingai, teigia R. Raudas. Apie Lietuvą galima
galvoti kaip apie teritoriją, galima sakyti, kad Lietuva tai
lietuvių visuomenė, žmonės, kurie iki tam tikro laipsnio turi bendrą
kultūrą, kalbą. Taip pat galima sakyti, jog tai tiesiog valstybė,
kuri vadinasi Lietuva. LDK vadinosi Lietuvos kunigaikštyste, bet
kitų mano minėtų elementų ji neturėjo: dabartinė Lietuvos teritorija
sudaro gal tik penkioliktąją buvusios LDK teritorijos dalį, lietuvių
kalba joje nelabai buvo vartojama, nebent tik tarp valstiečių. <...>
Reikia skirti senąjį dinastišką ir dabartinį nacionalinių
valstybių valstybingumo supratimą. Tai yra skirtingi dalykai,
visiškai skirtingos visuomenės organizacijos formos. Žygio ,,Aplink vytautinę Lietuvą tikslas pamatyti, kaip toli į
šiaurę ir rytus buvo nujoję mūsų protėviai, kokias dideles
teritorijas jie valdė. Tačiau pripažįstame, kad mūsų protėviai, kaip
ir kiti užkariautojai, tų kraštų žmonėms nebuvo laukiami gal tik
buvo mažesnė blogybė, negu totorių-mongolų jungas. Iš Vilniaus
nusiųsti tų kraštų valdytojai pamažu perėmė vietos kalbą, kultūrą,
nutautėjo ir susiliejo su vietiniu etnosu. LDK paribiai žygio maršrutas eina rytine Latvijos siena,
šiaurėje ir rytuose Rusijos žeme, pietuose Ukraina, o vakaruose
Lenkijos paribiu. Žygio dalyviams nereikės rūpintis Baltarusijos
Respublikos vizomis dabartinė Baltarusija telpa į Lietuvos
Didžiąją kunigaikštystę. "Pažinimas yra gyvenimo tikslas,
rašė keliautojas Antanas Poška. Žygis ,,Aplink vytautinę Lietuvą
praplės pažinimo ribas, jo metu bus užfiksuoti išlikę LDK paribio
istorijos ir kultūros paminklai.
2009 07 22
Dar viena istorinė
kelionė jachta skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui
Rugpjūčio 15 d.
Kroatijoje startuos žygis jachta Gold of Lithuania.
Donatas Juškus su savo komanda tęs tūkstantmečio mintį.
Kelionė užtruks apie pusantro mėnesio. Tikslas apiplaukti
aplink Viduržemio jūrą, atkartojant
Mikalojaus Kristupo Našlaitėlio kelionės į Šventąją žemę maršrutą.
Prof. A. Bumblauskas parašė istorinį šios
kelionės pagrindimą. Įgula plauks išnuomota 2004 m. pagaminta jachta
Sun Odyssey. Kitais metais planuojamas antras kelionės etapas-per
Ispaniją, Portugaliją, Pietų Prancūziją į Maroką.
Plačiau
 Tūkstantmečio
žygis į Himalajus
Šių metų balandžio men. 14 d.- gegužės 17 d. Stasys Venckus atliko
žygį Himalajų kalnuose (Nepalas).Žygio
tikslas pasiektas - balandžio 27 d. įkopta į
aukščiausią specialioje klasifikacijoje viršukalnę - Mera Peak (6654
m.), liet.- tai Žygio kalnas, daugiau kaip
tūkstantį metų atliekantis saugos užkardos
vaidmenį, nes nuo jos žvalgai gali stebėti kelias dešimtis
kilometrų Himalajų kalnų grandinę,kuria eina siena tarp
Nepalo ir Tibeto. Nuo Mera Peak atsiveria
reginiai į tokias aukštas viršukalnes (virš 8000
m.), kaip Kančendžanga, Makalu, Lhotse, Everestas ir Čo-jo,
taip pat žinomas viršukalnes - Amadablam,
Chamlang bei Nuptse. 20 dienų žygis iš Luklos iki Mera Peak ir
atgal yra kvalifikuojamas kaip sunkus,
reikalaujantis visų jėgų ir didelės rizikos (todėl prieš gaunant
leidimą teko aiškinti patyrimo lygį). Aklimatizacijos periodu
iš tikrųjų teko įtemti visas jėgas, jos metu
įkopta į tris viršukalnes (esančias žygio
kelyje), būtent:
- Mt. Shingon (5603 m.) - Budistinių mantrų kalbėjimo kalnas;
- Mt. Amphu Labtsa (5780 m.) - atstoja aukštuminę stovyklą (čia
teko 2 naktis gyventi palapinėje, spaudžiant
apie 30 laipsnių šalčiui);
- Mera South Peak (6065 m.) - treniruotė prieš kopiant į Mera
Peak bei alpinistinių saugos reikmenų
išbandymas.
Iš aukštuminės stovyklos (5780 m.)išeita 2 val. nakties ir į Mera
viršukalnę įkopta po 8 val. žygio (10 val. ryte), įveikus
sudėtingą ledyno įskilimų labirintą ir
stingdantį šaltį. Tačiau ant viršukalnės,šviečiant
saulei, buvo puikus oras (retas atvejis), todėl sėkmingai
įkasta kapsulė (su Lietuvos vardo minėjimo
tūkstantmečio ženklu, visų Lietuvos sostinių bei
didžiausų (ir kt.) miestų ženklais (su herbais). Be to,
siekiant ypatingai paminėti paskutinį
praėjusio tūkstantmečio šimtmetį, į kapsulę įdėtos
valstybinių aktų kopijos, būtent: Lietuvos tarybos 1918 m.
vasario 16 d. Nepriklausomybės akto, LLKS
Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos bei
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990 m. kovo 11 d.
Akto dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo.
Tai buvo paskutinis žygis vykdant šį projektą - per 640
kalendorinių dienų (vietoje planuotų 700
dienų, tačiau tik 100 žygio dienų, keturių žemynų
kalnuose įkopta į 12 viršukalnių (vietoje planuotų 9).
Projektas buvo vykdomas tik kasmetinių
atostogų metu ir savo lėšomis, todėl kol kas tenka
apsiriboti ir tuo kas pasiekta.
Stasio Venskaus žygiai Lietuvos tūkstantmečiui
Tūkstantmečio labdara Goro
provincijai
 Šiemet
Labdaros ir Paramos Fondas, Visos Lietuvos Vaikai, (įkūrėja-Valdybos
pirmininkė Elena Kubilienė) švenčia savo
20-metį. Tai sutapo su Lietuvos tūkstantmečiu. Šių metų Balandio 18
d. Koncepto Kaime, Elektrėnų sav. Gilučių sen., globojamieji vaikai,
kartu su Širvintų dienos centro auklėtiniais, įteikė labdrą Goro
provincijai-vaikams. Labdara bus nuvežta karių iš Lietuvos, kurie
ten vyksta su taikos misiją. Taip pat į Afganistaną bus nevežti
Lietuvos tūkstantmečio suvenyrai.
Liudas
Verbliugevičius,
2009 03 30, Vilnius
PAVOGTA VALANDA
Arba ARKLIŲ METAS ATĖJO
Kaip tik kovo mėn.28-ją dieną mano artimi giminaičiai pasinaudojo
vienos paros relaksacine programa Druskininkuose. Kaip nurodyta
pirkimo dokumentuose ta programa tęsiasi nuo 12val atvykimo dieną
iki 12 val išvykimo dieną, t.y. 24 valandas iš viso. Tačiau
taip
neatsitiko, jie galėjo prabūti tik 23 valandas. Ne dėl firmos blogos
valios , o dėl laiko perstūmimo tą lemtingąją naktį ( būktai
laikas koks nors pastumdėlis). Viena valanda pavogta be apgavystės !
 Šis
mažas nuotykis priminė 21 metų senumo problemą , kada esu viešai
rašęs apie laiko juostų nustatymo ir stumdymo pasekmes .Tada vasaros
metu vidurio Lietuvoje vidurdienis būdavo 14
val.30 min. vadinamu Maskvos dekretiniu laiku, kurį 1930 06
16 metais nustatė J.Stalino komisaras M.Kalininas.Pagal jį tada
vidurdienis Maskvoje tapo 13 val. Būtų galima ir nebekalbėti,
neprisiminti, bet problema iki šiol kelia ginčus, diskusijas
daugelyje kraštų nekalbant jau apie Europos Sąjungą. Dėl to žemiau
dalinai pateikiu anuometinio straipsnio samprotavimus, kurie ir
šiandien nepasenę, aktualūs, gali būti įdomūs žurnalo skaitytojui.
Laikrodžio vergijoje
Tūkstančius metų lietuviai ramiai sau keldavo rytą, o vakare
ramiai guldavo. Šventoji Saulė jiems laiką matavo, tik tai taip, o
ne kitaip, pastoviai ir dorai. Žiū, šiandien nebėr to ramumo:
išgalvojome laikrodį... ir pasidarėme jo vergais. Dar neprabudę
laukiame kada sučirkš, nuskambės, kiaurą dieną vis skubame, bėgame,
vis dirsčiojame į rodykles, kaip kuinas į vežiko botagą. Laikrodis
įvedė naują tvarką, kuri vis spartina darbą, sunkia dar vieną
prakaitą vardan nepasotinamo troškulio daugiau suvalgyti, suvartoti,
sukurti, sunaikinti... ir vėl iš naujo, greičiau, daugiau, be
atodairos... Lietuvis pakantus, priprato, laikrodžio klauso. Tik jo
vaikai verkia, vis verkia, neklauso... Kaip žolė, kaip gėlė ar
paukštis, kurie dar neišgalvojo laikrodžio...
Rugpjūtis - šviesus vasaros mėnuo, kada sakome "anksti, vos
saulei patekėjus". Tik svarbius ir sunkius darbus tuo laiku
pradedame. O vaikams tai to paties saldžiausio, už medų saldesnio,
vaikystės miego metas. O ką matau šiandien? Dar saulei nepatekėjus,
bet jau septintą valandą, pro mano langus tėvai mažesnius neša,
vyresnius tempte tempia į du darželius. Darželiai geri, pavyzdingi,
vienas lietuviškas, kitas rusiškas. Bet vaikai verkia vienodai... Jų
gležnuose kūneliuose dar tiksi senasis Saulės laikrodis, kuris rodo
tikrą laiką - tik ketvirtą valandą. Jiems dar anksti, jie dar
miegantys. Kaip gėlė, kaip žolė... Močiutės dar ir dabar sako, kad
"Saulei patekėjus - pats vaiko augimas ir tik beširdis gali jį
pakelti"... Tai ar jūs girdėjote, ar matėte, ar kokiame romane
skaitėte kurioje šalyje, kokioje prieglaudoje vaikus kelia trečią
valandą po vidurnakčio?
Protingosios mokslininkų galvos sukūrė pažangiausias
technologijas brandesniam grūdui, tvirtesniam šiaudui ar gražesniam
gyvuliui užauginti. Ten viskas griežta - laiku sėti, laistyti,
tręšti, šerti, girdyti, apšviesti, pašildyti ir taip toliau.
Negailima darbo, medžiagų, energijos, nes bent viena klaida
sumenkina visas likusias pastangas. Nors jos po to ir būtų
ypatingos. Vis tiek grūdas, šiaudas ar gyvulys lieka menkesni...
Toks dėsnis.
Tuo tarpu mes, žmonės, gailime savalaikio miego, to už medų
saldesnio, savo tikriems vaikams. Mat sutaupome (dar neaišku, ar
taip?) kelias kilovatvalandes už kelias kapeikas..., o pavymui
statome ligonines ir sanatorijas neurastenikams, skrandininkams ir
kitokiems dispanserizuotiems gydyti. Ten jau riekia nebe kelių, o
tūkstančių ir tūkstančių kilovatvalandžių, nekalbant apie gydymo ar
kitokias medžiagines išlaidas... Mat ir F. Krukas, vien apie dolerį
galvodamas pasakytų: šiur monkės biznis. O mes, laiku nepamigdę,
nepavalgydinę, vėliau ypatingai stengiamės, brangiai mokame, o tikro
žvalumo, fizinio išsivystymo ir sveikatos nepasiekiame. Vardan ko?
Pratina meluoti
Taip pat nuo seniausių laikų lietuviai- pagoniai
v e r t i n o
t i e s ą . Už melą griežtai bausdavo- mirtimi. Viduramžiais-
už pinigų padirbimą ar antspaudo klastojimą- sudegindavo,
kreivasiekis (prisiekęs ir melagingu būdu išlošęs bylą) turėjo toli
kraustytis nuo savo gyvenamos vietos, nes apylinkės visuomenė jo
nepakęsdavo savo tarpe. Tiesa ir tiktai tiesa... Už vakar, už
šiandien, už rytdieną šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi...
Giedame, verkiame. Tuo pat metu, daugiau kaip keturiasdešimt metų,
laikrodžiai mums meluoja: jei rodo dvyliktą, vadinasi susigaudyk,
kad vidurdienis dar už dviejų su puse- trijų valandų. Taip kas
diena, kas naktį, kas valandą, kas sekundę. Pastoviai, įkyriai ir...
neapskundžiamai. Pratina, vis pratina prie melo. Beveik ir dėmesio
nebekreipiame. Rytoj susitaikysime su meluojančiu viršininku, poryt
su karaliumi. Kuriame, toleruojame saviapgaulę, prarandame sąžinę.
Vardan ko?
Bioritmai gyvasties pamatas
Apie įvairiapusišką šviesos- tamsos laiko ritmo poveikį gyviems
organizmams, tuo tarpu ir žmogui dar 1729 m. pastebėjo prancūzų
astronomas D.' Meranas. Ilgų stebėjimų ir tyrimų pasekoje, dabar
galutinai tapo aišku, kad tie laiko ritmai (bioritmai)
yra visų gyvųjų organizmų gyvybingumo pamatas. Kiekvienam iš jų
būdingas veikimo laikotarpis visų kitų
likusiųjų atžvilgiu, konkreti laiko trukmė- minutė, valanda,
sezonas, metai, vienuolikmečiai. Iki šiol dar neaišku, kaip derinasi
evoliucijos procese susiklostę bioritmai su socialiniais ritmais,
kurie vis daugiau įsibrauna į mūsų gyvenimą. Juk vis daugėja
šiuolaikinių profesijų, verčiančių pažeisti nusistovėjusius
evoliucijoje bioritmus. Tai sukelia neigiamas pasekmes- bioritmų
harmonijos suirimą, vadinamą desinchroze.
Specialistai mano, kad kaip tik ji yra žmones kamuojančių
"naujųjų" ligų pirminė priežastis. Jau gauti duomenys apie
organizmų skirtingą jautrumą vaistiniams ir nuodingiems preparatams
priklausomai nuo apšviestumo, tamsos ar šviesos. Vadinasi, esant tam
tikram paros laikui nuodas gali būti "mažiau nuodingas", o kitu
laiku vaistas "daugiau gydantis"! Štai ką reiškia anksčiau ar vėliau
valgyti pusryčius arba kuriuo metu kelti ar gulti!
Šias mokslines mintis 1981 m. pateikė profesorius J. A. Romanovas
probleminiame straipsnyje "Ką tiria chronobiologija? Jau tada jis
pilietiškai ir drąsiai stojo ginti gyvasties organizmo laike
autonomijos.
Taip sako mokslininkas. Liaudis sako, kad kartais ir mažas šapas
didelį vežimą verčia. Mano manymu, tos dvi - trys g y v e n i m ą j
a u k i a n č i o s valandos tikrai už šapą didesnės. Negi lauksime
kol vežimas apvirs! Vardan ko?
VILNIUS,1988.10.17
Liūdnas epilogas
 Po
ekskurso į praeitį, šiandien jau nebesistebime, kad viršininkas ar
karalius meluoja, kad prekybininkai ir perdirbėjai prarado sąžinę,
užsidarė godumo pilyse, kad vaikai anksti rytą verkia kaip seniau
kad tikrasis vidurdienis ateina 1,5 val vėliau negu laikrodžiai
rodo. Toleruojame smulkmenas, kurių daug, kurių vežimas virsta.
Senoliai sakydavo, kad vagys pradeda nuo adatos
baigia arkliais.
Arklių metas atėjo !
KNYGA Lietuvai 1000 metų
Vilius Užtupas 2001 m. sudarė ir išleido mažiausią lietuvišką
knygą
Lietuvai 1000 metų 9,6x9,2 mm dydžio 4,4 mm storio, 64 puslapių.
Tiražas 50 egz.
Prieš tūkstantį metų Lietuvos vardą į istoriją ir pasaulio
žemėlapius įrašė nedidelis epizodas, kurį užfiksavo svetimi
istorikai. Šiandien Lietuvos istoriją
kuriame patys ir jos vardą garsiname savomis rankomis, savo darbais,
siekiais ir laimėjimais. Kokiomis mintimis, kokiomis viltimis
Lietuvos žmonės pasitinka antrąjį savo istorijos tūkstantmetį?
Projektas Kas yra kas Lietuvoje siekia įamžinti šį
iškilmingą momentą ir išsaugoti jį ateities kartoms.
Auksinis tūkstantmečio leidimas tai Lietuvos fotografija jai
žengiant per tūkstantmečių slenkstį. Siekiame, kad kaip nuotrauka
šeimos albume, kiekvienai naujai lietuvių kartai ji primintų, iš kur
atėjome, koks garbingas kelias nueitas, ir kiek perspektyvų atveria
kiekviena nauja diena.
Antrojo tūkstantmečio istorija pradedama rašyti šiandien!
Lietuvos tūkstantmečio
monografijų serija
Lietuvos valsčiai
Versmė
- vienos knygų serijos leidykla - nuo 1994 m. rengia ir leidžia
daugiatomę lokalinių monografijų seriją Lietuvos valsčiai.
Dvi didžiosios
Lietuvos valstybingumą simbolizuojančios sukaktys Lietuvos vardo
pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantmetis (2009) ir Lietuvos
karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osios metinės (2003) yra
tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl visos serijos knygos
dedikuojamos Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos tarptautinio
pripažinimo 750 metų jubiliejui ir buvusių valsčių centrų miestelių
sukaktims.
LTMD
puslapyje INICIATYVOS skelbia projektų vykdytojų pateiktas žinias
|
